VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

Kviečiu prisidėti prie Vištyčio monografijos III ir IV tomų rengimo

Email Spausdinti PDF

   photo IMG_6923_1.jpg

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Mieli, vištyčiokai. Jau rengiu Vištyčio monografijos III ir IV tomą. Joje bus daug įdomios medžiagos.
Pirmuosiuose monografijos tomuose paskelbta nepaprastai daug, tačiau dar daugiau liko nežinoma. Todėl nepaprastai kviečiu visus Jus pasidalinti su manimi bet kokia rašytine, vaizdine medžiaga, dokumentais, nuotraukomis ir atsiminimais apie Vištytį. Su jūsų pagalba šios knygos pasirodys greičiau ir bus įdomesnės. Knygoje bus galima paskelbti savo giminės istoriją, geneologinį medį, įvykius, žmonių likimus, įdomias istorijas, nuotraukas. Taip pat aktyviai kviečiu tapti Vištyčio monografijos straipsnių autoriais.

 

Pirksim Vištyčio monografijos I ir II tomus

Email Spausdinti PDF

Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Atsiliepkite, kas turite parduoti abu tomus Vištyčio monografijos. Ją labai norėtų įsigyti Vištyčio-Gražiškių klebonas Dainius GUREVIČIUS, kelios bibliotekos ir apie 120 kitų besidominčių Vištyčiu. Būsiu nepaprastai dėkingas. Mano mob.: 8 601 66 357.


 

Savanorių Vyčio kryžiaus kavalierių memorialinės lentos atidengimo ceremonija

Email Spausdinti PDF

Gintautas Gudiškis nuotrauka.

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Vasario 16 d., 11 val., Vištyčio bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, 12 val. vyks 1919–1920 metų savanorių Vyčio kryžiaus kavalierių memorialinės lentos atidengimo ceremonija, 13.30 val. – „Kybartų“ orkestro koncertas kultūros namuose.


 

Lietuvos miesteliuose nebėra kam gyventi

Email Spausdinti PDF

 photo vistytis_P6240240.jpg

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Miesteliai yra nepaprastai išpuoselėti, bet juose nebėra kam gyventi. Jeigu gatvė vadinasi Našlių gatve, užuot vadinusis kokios nors Birutės gatve, nes joje septyniolika namų, kur gyvena po vieną našlę... O vaikai šluosto užpakalius svetimiems. Jie nenori čia dirbti. Jie nemyli.  Tuščia vieta niekada nebus. Lietuvių nebus – Bus kinai ar dar kokie nors arabai. Pas mus puikus klimatas, mes neturime didelių stichinių nelaimių. Mes liksime tik kaip gentis. „Mūsų miesteliai“ bus tos buvusios lietuvių genties paminklas.

 

Pasieniečiai gelbėjo pas sunegalavusią senolę skubėjusį medikų ekipažą

Email Spausdinti PDF

 VSAT nuotr./Vištyčio pasieniečiai gelbėja medikus

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Penktadienį į VSAT Pagėgių rinktinės Vištyčio užkardos pasieniečius kreipėsi Vištyčio miestelio seniūnas. Skubiai reikėjo padėti greitosios medicinos pagalbos ekipažui ir į devintą dešimtį įkopusiai senolei, gyvenančiai Vilkaviškio rajono Dobilynių kaime. Medikai buvo gavę iškvietimą ir skubėjo į nuošalioje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančią senolės sodybą, nes rimtai sutriko moters sveikata. Greitosios automobilis važiavo pažliugusiu lauko keliuku ir likus maždaug dviem kilometrams iki moters namų užklimpo. Į nurodytą vietą tarnybiniu visureigiu „Mitsubishi Pajero“ iškart išvyko Vištyčio užkardos pasieniečių ekipažas. Jis pasiekė įklimpusį greitosios automobilį ir įsisodino medikus į savo visureigį. Tuomet pasieniečiai gydytojus nuvežė pas senolę.


 

Etnogamtinis žygis "Paskutinis žiemos pasispardymas"

Email Spausdinti PDF
 photo a_PB100075.jpg
 
  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Š. m. vasario 25 d. (šeštadienį) Vištyčio regioninio parko direkcija, Girėnų kapela "Versmė", Vištyčio kaimo bendruomenė kviečia visus į etnogamtinį žygį pėsčiomis "Paskutinis žiemos pasispardymas". Siūlome ne tik gerai praleisti laiką, pabūti gryname ore, pakeliauti, pasigėrėti įstabaus grožio kraštovaizdžiu, bet ir apžiūrėti išlikusius technikos paminklus, susipažinti su šio krašto žmonių puoselėjamomis tradicijomis, Užgavėnių papročiais.

 

Per miško sniegynus – žvėrių takais

Email Spausdinti PDF

Eglė Mi nuotrauka.

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  – Tai – pati pradžia, kuria prasidės visas žygių ciklas. Niekaip nesitikėjome, kad sulauksime šitokio gausaus dalyvių būrio, ir labai smagu, kad pradžia buvo tokia pavykusi. Saugomose teritorijose propaguojama rengti pažintinius žygius, tad rengiamės tai daryti ir toliau, juolab kad iškart sulaukėme gražių atsiliepimų ir prašymų panašių renginių organizuoti dažniau. Taigi kitas mūsų žygis numatomas pavasarį, kai pabus gamta, sugrįš paukščiai. Maršrutas turėtų būti kitokiose vietovėse: bus jau ne tik miško, bet ir atviresnių vietų, kalvų, – žadėjo vyr. specialistė kraštotvarkininkė E. Panitauskaitė.

 

„Iš dvasios pilnybės pasilieja gyvenimo upė...“

Email Spausdinti PDF

...........


 

Vyro šaknų paieškos amerikietę nuvedė į Vilkaviškio rajoną

Email Spausdinti PDF

Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Klausant Annos pasakojimų iš karto kyla klausimas, kodėl ji, būdama amerikiete, jaučia tokią didžiulę trauką ir prieraišumą Lietuvai bei yra pasiryžusi kuo daugiau sužinoti apie jos vyro protėvius, gyvenusius Lietuvoje. Pasak Annos, domėtis jos vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui. „Su savo vyro tėčiu praleisdavau ištisas valandas ir ilgus vakarus klausydama jo šeimos istorijos, kuri mane labai sudomino ir sujaudino. Visus jo pasakojimus užsirašydavau į savo užrašų knygelę ir bandydavau atsekti tam tikrus šeimos ryšius“, – prisimena Anna.


 

Vištyčio regioniniame parke rado negyvą lūšį

Email Spausdinti PDF

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Ketvirtadienį Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūra sulaukė skambučio iš Vištyčio: „Viktorijos“ kempingo pakraštyje rasta negyva lūšis. Šis žvėris mūsų šalyje labai retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Netikėtą radinį aptiko po teritoriją vaikščiojęs sargas. Lūšies apžiūrėti į vietą nuvyko Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Edvinas Bielskus ir Vištyčio regioninio parko direkcijos ekologas Vaidas Leonavičius. Specialistai sakė, jog tai – suaugęs patinas, galimai kliudytas automobilio. Užpakalinė žvėries koja buvo smarkiai sužalota, matėsi atviras šlaunikaulio lūžis.


 

Paklydo rūke

Email Spausdinti PDF

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Nemalonumų su pasieniečiais sulaukė ant Vištyčio ežero ledo žvejoję trys rajono gyventojai. Vištyčio užkardos pareigūnams Rusijos Kaliningrado srities pasienio tarnyba pranešė, kad sulaikė 47-erių lietuvį, ledu perėjusį valstybinę sieną ir atsidūrusį net už 300 metrų nuo ribos – svetimos valstybės teritorijoje. Vyras dėl tiršto rūko ir prasto matomumo tinkamai neįvertino atstumo ir įsitaisė žvejoti Rusijos pusėje.

 

Regioninis parkas – ne vieta galingiems ratams

Email Spausdinti PDF

 photo 3.jpg

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas teigė, jog jų tarnybos saugomoje teritorijoje taip pat buvę bėdų su keturračiais, tačiau jau kurį laiką jų vairuotojai aprimę."Paskutiniais metais po regioninį parką daugiau lakstė bekeles pamėgę džipų vairuotojai, kaip įtariame, iš kažkokio klubo. Jie be skrupulų važinėjo per miškus, po piliakalnius. Susirūpinome ir mes, ir miškininkai, aiškinomės, ieškojome pažeidėjų. Šiemet – ramiau, tokių masinių lakstymų, kaip ankstesniais metais, jau nepastebėjome, – kalbėjo N. Paškauskas.


 

Vištyčio ambulatorija kaunietei tapo sava

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Gydytoja Jolanta juokauja, jog mielai būtų atšventusi penkių dešimčių metų darbo Vištyčio ambulatorijoje jubiliejų ir tada ramia sąžine palikusi darbą. Mat pacientai niekaip negali suprasti, kad jų daktariukei jau 76-eri ir ji pati kartais gali susirgti. Sustreikavusi širdis privertė ilgametę medikę išeiti į užtarnautą poilsį, tačiau medike ji sako liksianti iki paskutinio atodūsio ir jei Vištyčio ambulatorijai kada prireiks jos pagalbos, visada talkinsianti. Prisiminusi 1968-uosius, kai abu su vyru, ką tik baigę medicinos institutą, pasirinko Vištytį, gydytoja šypsosi. Abu miestiečiai (ji kaunietė, o vyras klaipėdiškis) tuomet visai nesikratė kaimo. Jolantai kaimas netgi patiko, nes vasaras leisdavo pas močiutę, netoli Vilkijos. Ir triušius šerdavo, ir karves melžti mokėjo...


 

Trijų sienų susikirtimas 1936, 1999 ir 2015 m.

Email Spausdinti PDF

Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Sankirtoje susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Ši, pirmoji, Lietuvos siena yra viena seniausių ir stabiliausių sienų Europoje. Ji nuo 1422 iki 1525 metų buvo Kryžiuočių ordino siena, vėliau ji nustatė Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, o nuo 1871 iki 1945 metų – Vokietijos ribas. Kitoje pusėje nuo 1422 iki 1795 metų buvo Lietuva ir Lenkija, o carinės okupacijos laikotarpiu 1795–1916 metais – jau Rusija.


 

Žiemos žygis. Per sniegynus, žvėrių pramintais takais

Email Spausdinti PDF

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vistytis ziema“

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Visus, pasiilgusius naujų potyrių ir aktyvaus poilsio, Vištyčio regioninio parko direkcija sausio 28 d. (šeštadienį) kviečia į žiemos žygį "Per sniegynus, žvėrių pramintais takais". Kviečiame palikti komforto zoną, minkštą sofutę ir, išsitraukus patogią aprangą ir avalynę, į kuprinę įsidėjus termosą su karšta arbata, sumuštiniu ar kitokiu gardumynu, sėsti į automobilį ir važiuoti link Vištyčio, kur tavęs lauks nepakartojamas žiemos žygis pėsčiomis Vištytgirio mišku. Pats vienas tokiomis vietomis niekada nesiryžtum keliauti, tad keliausime visi kartu su regioninio parko darbuotojais, mišką pažįstančiais, kaip penkis savo pirštus.


 


Puslapis 1 iš 118
Mes turime 23 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 4846314
Siaurasis geležinkelis Pilupėnai - Vištytis - Gražiškiai

  Die Heeresfeldbahn Pillupönen–Grażyszki  (Spurweite 750 mm*) wurde nach der Winterschlacht in Masuren 1915 beginnend am Übergabebahnhof an der KPEV-Strecke Goldap–Tollmingkehmen–Stallupönen durch die Feldeisenbahn-Bauabteilung 1 gebaut. Die Trasse verlief zunächst südöstlich in Richtung Wistyniec am Nordende des gleichnamigen Sees und dann weiter in einem südlichen Bogen nach dem auf gleicher Höhe liegenden Grażyszki. Wie auch bei der Feldbahn Szittkehmen–Rutka-Tartak ließ sich der exakte Verlauf auf topografischen Karten zunächst nur bruchstückhaft nachvollziehen. Das lag einerseits am Blattschnitt und andererseits an den jeweiligen Bearbeitungsdaten. Die beiden Bahnen bestanden schließlich nur drei Jahre von 1915 bis 1918.